- žibenkštis
- žibenkštìs sf. (3b) KŽ, žibénkštis (1), žibeñkštis sm. (2) NdŽ; M 1. žr. žebenkštis 1: Žibeñkščių tai matydavom Sb. Rokuodavo, kad žibenkštìs karvėm šerius nuėda ir karvių kraują geria Gdr. Žiemą žibenkštis kaip ir kiti gyvuliai permaino savo apdarą į pilkai balzganą Blv. Kokią pirmą žibeñkštį pamatai, tokios karvės seksis Slk. 2. scom. mielas padaras: Tie muno žibénkščiai (vaikaičiai) mieli, pirksma saldainių Rdn.
Dictionary of the Lithuanian Language.